Sutrikimai

Depresija

depressionDepresijos metu krenta nuotaika, galite pasijusti beverčiais, bejėgiais, nemotyvuotais ir išsekusiais. Ji gali paveikti miegą, apetitą, lytinį potraukį ar pasitikėjimą savimi. Taip pat, ji gali trukdyti jūsų kasdienei veiklai ir veikti fizinę sveikatą. Pasijuntate tarsi užburtame rate: kuo blogiau jūs jaučiatės, tuo labiau prislėgtas esate ir taip dar labiau klimpstate į depresiją. Depresija gali būti skirtingo išreikštumo laipsnio, pvz.: lengva arba sunki, ir gali būti siejama su įvairiais žmogaus patyrimais; pvz.: postnatalinė depresija užklumpa po gimdymo. Depresija dažnai eina kartu su nerimu.

Naudingos nuorodos: DepresijaPatarimai sergant depresija;  Moterų depresijos gydymas

 

Nerimas

bruegel_rebelangelsNerimas pasireiškia kaip nuolatinis ir nepagrįstas jaudinimasis dėl bet kokių priežasčių, kasdieninės veiklos. Jis gali kelti nuolatinį pervargimą, miego problemas ar net rimtesnius fizinius simptomus, tokius kaip padažnėjusį širdies ritmą, skrandžio skausmus, raumenų įsitempimą ar drebulį. Jei jūs kenčiate nuo perdėto nerimo, ilgainiui jis gali stiprėti iki panikos priepolių, gali prisidėti fobijos ar įkyrių būsenų (obsesinis-kompulsinis) sutrikimas.

 

Įkyrių būsenų (obsesinis-kompulsinis) sutrikimas

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) susideda iš dviejų dalių: įkyrumų (obsesijų) ir neįveikiamo potraukio tam tikriems veiksmams (kompulsijų). Įkyrumai – tai nekviestos mintys ar idėjos vis pasikartojančios jūsų galvoje, kaip pavyzdžiui, kad jūsų organizmas nešvarus, jame knibžda mikrobai ar baiminimasis, kad vėl pamiršote išjungti viryklę. Neįveikiamas potraukis, tai nuolatinė būtinybė kažką padaryti. Pavyzdžiui, tai gali pasireikšti būtinybe be perstojo tikrinti ar tikrai užrakinote duris, arba nepaaiškinamai dažnai plautis rankas.

 

Fobijos

Baimė tampa fobija tada, kai jūs perdėtai ar nepagrįstai gąsdina tam tikras objektas arba situacija. Dažnai tai paskatina perorganizuoti gyvenimą taip, kad tik išvengtumėte to, kas jus gąsdina. Fobijos simptomai dažnai labai panašūs į nerimo, o kai kurios jos formos taip pat gali iššaukti panikos priepolius.

 

Bipolinis sutrikimas (maniakinė depresija)

Jeigu jums diagnozuotas bipolinis sutrikimas – tai pasireikš nuolatine nuotaikos kaita. Tam tikrais momentais jūsų elgesys gali tapti per daug emocionalus, į įvairias situacijas reaguosite perdėtai. Tačiau, kitu laiku, kartais ir pakankamai ilgais laiko tarpais, jūs galite jaustis prislėgtas depresijos. Bipolinis sutrikimas, taip pat, kaip ir kiti, turi kelias sau būdingas formas, nustatomas pagal tai, kaip dažnai ar stipriai keičiasi jūsų nuotaikos ar/arba yra psichozės elementų.

 

Šizofrenija

Šizofrenija – tai daug diskusijų kelianti diagnozė. Simptomai pasireiškia painiomis, sudarkytomis mintimis, balsais ar garsais girdimais tik jūsų arba, kartais ir reginiais, matomais tik jums vienam. Jeigu jums pasireiškia šie simptomai, jūs greičiausiai jausitės sumišęs ar pasimetęs. Vis dar nėra nustatyta ar šizofrenija, tai viena liga, ar tai įvairių simptomų, nesusijusių vienas su kitu egzistavimas kartu.

 

Valgymo sutrikimai

Valgymo sutrikimai skirstomi į persivalgymą ar nepakankamą valgymą. Jeigu jūs turite valgymo sutrikimą, jums tai gali pasireikšti kaip įprastas nenoras valgyti nors ir esate labai alkanas arba gali būti nesustojamas valgymas ar apsirijimas. Šie esminiai valgymo elgsenos komponentai gali keisti vienas kitą susirgimo eigoje. Maisto tema ar svoris greičiausi yra nuolatinis jūsų mintyse esantis dalykas. Dažnai valgymo sutrikimus iššaukia daug gilesnės priežastys, jie pasireiškia esant emociniam išsekimui ar skausmui. Anoreksija, persivalgymas, priepuolinis apsirijimas ir kompulsyvus valgymas– tai dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai.

 

Asmenybės sutrikimai

Asmenybė -tai tam tikrų būdingų charakterio bruožų ir iš to išplaukiančio mąstymo bei elgsenos rinkinys. Ji nėra ypatingai kintanti gyvenimo eigoje. Tačiau, ji gali vystytis, žmogui patiriant tam tikrus stiprius išgyvenimus ar keičiantis gyvenimo sąlygoms. Jeigu jūs turite asmenybės sutrikimą, jums gali būti sunkiau nei kitiems pakeisti savo mąstymo būdą, jausmus ar elgseną dėl ribotesnių emocijų, pažiūrų, elgsenos ir gali būti sunkiau susidoroti su kasdienybe, prisitaikyti prie jos reikalavimų.